Šilumos siurbliai taupiai naudoja energiją ir yra įvairių konstrukcijų, todėl puikiai tinka jūsų namams ar butui. Prieš renkantis naują šilumos siurblį, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių, įskaitant namo vietą, namų ūkio dydį ir konstrukcijoje naudojamą technologiją. Šilumos siurbliai veikia paimdami šilumą iš šaltinio, pavyzdžiui, krosnies ar vandens šildytuvo, perduodami ją į išorinį įrenginį, pavyzdžiui, kiemo baseiną ar požeminį gręžinį, ir tada grąžindami ją atgal į pirminį šildymo šaltinį. Šilumos siurbliai nėra labai efektyvūs; jie negamina jokios asmeninės energijos, o kad veiktų, juos reikia paleisti rankiniu būdu. Tačiau šilumos siurbliai turi daug privalumų, palyginti su kitais šildymo būdais, pavyzdžiui, krosnimis ir židiniais.
Kas yra šilumos siurblys?
Šilumos siurblys yra mechaninis įrenginys, kuris perduoda šilumą iš šaltinio į išorinį įrenginį, pavyzdžiui, sieną ar bagažinę, ir tada, kai atidarote duris į lauką, keičiasi šiluma su jumis, namų savininkais. Šilumos siurblys veikia taip, kad šiluma cirkuliuoja viena kryptimi, o paskui ja keičiamasi su jumis, namų savininku, toje pačioje patalpoje arba tam tikrame balkone ar verandoje. Tuomet šilumos siurblys grįžta prie šaltinio ir kartoja procesą, kol šiluma vėl perduodama jums. Šilumos siurblys gali būti vidinis arba išorinis įrenginys ir gali būti užprogramuotas veikti rankiniu arba automatiniu režimu.
Vienas iš pagrindinių kondicionavimo sistemų privalumų, kad jos gali sumažinti esamą drėgmę patalpose. Gyvenant patalpose, kurios apsaugotos nuo drėgmės, gali pagerinti Jūsų sveikatos būklę. Didelė drėgmė yra susijusi su pelėsiu, saulės smūgiais, dehidratacija ir dulkių erkutėmis.
Visi miegame, visi žinome, kad miegas yra svarbu, bet vis dėlto dažnas iš mūsų miegą yra linkęs nuvertinti. Geriau padirbsiu, pasportuosiu ar panaktinėsiu nei miegosiu. Deja, toks požiūris yra klaidingas dėl daugybės priežasčių. Visų svarbiausia – nemiegodami kenkiame sau – savo organizmui, savo smegenims. Yra daugybė atliktų tyrimų, kurie įrodė, kad neišsimiegojus mūsų produktyvumas gerokai krenta, tad įdėtos ekstra valandos dirbant nueina veltui – mes dirbame daugiau, bet padarome mažiau. Iš kitos pusės – visi žinome, kaip gera nusnausti per pietus ar dar minutėlei ryte atidėti žadintuvą ar tiesiog gerai išsimiegoti. Tiesa miegui kenkia ir daugelis veiksnių, kurie dažnai ignoruojami arba galvojama, kad jie kaip tik – padeda užmigti, pavyzdžiui alkoholis. Nors alkoholis “išjungia”, tačiau miego kokybei jis stipriai kenkia, todėl ryte anksti prabundame, jaučiamės prastai dieną. Kita dažna problema – negalėjimas užmigti dėl streso, pervargimo, rėžimo neturėjimo, įkyrių minčių ar pašalinių dirgiklių. Nemigai gydyti žmonės pasitelkia įvairias priemones, kurios gali padėti – vaistai su valerijonu ar melatoninu,