Paulius, Paskolu tyrimo ir turinio vadovas
Paskolos internetu Lietuvoje tapo greitu ir patogiu būdu pasiskolinti pinigų. Tačiau būtent dėl šio paprastumo žmonės dažnai priima skubotus sprendimus ir padaro klaidų, kurios gali kainuoti brangiai.
2026 m. Lietuvos vartojimo kreditų rinka auga sparčiausiai visoje euro zonoje – vien per pirmuosius 5 mėnesius 2025 m. išduota ~770 mln. eurų naujų paskolų, dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. (Šaltinis: LRT / Lietuvos bankas). Vidutinė paskolos suma išaugo iki ~3 100 eurų.
Žemiau aptariamos dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti.
1. Skolinamasi daugiau nei reikia
Viena dažniausių klaidų – imama didesnė paskola nei iš tikrųjų būtina. Nors gali atrodyti naudinga turėti papildomų pinigų, tai reiškia didesnes palūkanas ir didesnę finansinę naštą.
Visada verta skolintis tik tiek, kiek reikia konkrečiam tikslui.
Skaičiai: 2026 m. kovą vidutinė banko vartojimo paskolos suma Lietuvoje siekė ~8 800 eurų (Luminor/Norstat tyrimas) – 10% daugiau nei metų pradžioje. Kuo didesnė suma, tuo didesnė bendra kaina.
2. Neįvertinama bendra paskolos kaina
Daugelis žmonių žiūri tik į mėnesinę įmoką ar palūkanas, tačiau svarbiausias rodiklis yra BVKKMN.
Į jį įeina:
Neįvertinus visos kainos, galima sumokėti gerokai daugiau nei tikėtasi. Visų Lietuvos Banko licencijuotų kreditorių BVKKMN palyginimą rasite čia.
Skaičiai: BVKKMN skirtumas tarp kreditorių gali siekti net 17 kartų. Bankai siūlo nuo 7,9% (pvz. Fjordbank), o greitųjų kreditų bendrovės – iki 136% (Šaltinis: bankai.lt). Pvz., SEB 1 000 eurų paskolai 5 metams reklamuoja 10% palūkanas, bet tikrasis BVKKMN yra 17,76% (po 4% sutarties mokesčio ir administracinių išlaidų).
3. Nepalyginami skirtingi pasiūlymai
Pasirinkti pirmą pasitaikiusį variantą – dažna klaida. Skirtingi kreditoriai siūlo skirtingas sąlygas.
Naudojantis tokiais įrankiais kaip https://www.nudgepaskola.lt/ galima greitai palyginti pasiūlymus ir išsirinkti geriausią variantą pagal savo situaciją.
Skaičiai: Lietuvos banko tyrimu, tik 56% skolininkų palygino kelis pasiūlymus prieš pasirašydami sutartį. 14% gavo tik vieną pasiūlymą ir jo nesilygiavo. 47% respondentų nurodė, kad jiems sunku palyginti palūkanų normas (Šaltinis: lb.lt vartojimo kreditų tyrimas).
4. Neperskaitomos sutarties sąlygos
Svarbios detalės dažnai lieka nepastebėtos. Tai gali būti:
Neatidumas gali lemti papildomas išlaidas ateityje.
Skaičiai: 75% Lietuvos gyventojų nežino apie 14 dienų atsisakymo teisę, 77% nežino apie teisę restruktūrizuoti sutartį, o 69% nežino apie teisę į kredito atostogas (Šaltinis: Lietuvos banko vartotojų apklausa, 2021).
5. Imamos paskolos kitoms paskoloms padengti
Tai viena pavojingiausių praktikų. Nauja paskola senai padengti dažnai veda į skolų ratą.
Vietoje to verta ieškoti kitų sprendimų arba tartis su kreditoriumi.
Skaičiai: Lietuvos vartojimo kreditų rinka 2026 m. sausį siekė 1,84 mlrd. eurų – 29,7% daugiau nei prieš metus. Augimą lemia ne tiek naujų paskolų skaičius, kiek didesnės paskolų sumos, o tai rodo, kad skolinimasis tampa gilėjančiu įpročiu (Šaltinis: lb.lt).
6. Pasirenkamas greitis, o ne nauda
Greitos paskolos vilioja savo paprastumu, tačiau dažnai yra brangesnės.
Skyrus šiek tiek laiko pasiūlymų palyginimui, galima rasti gerokai palankesnes sąlygas.
Skaičiai: Lietuvoje skolintis galima tik nuo 7:00 iki 22:00 – ši taisyklė specialiai sukurta apsaugoti nuo impulsyvaus naktinio skolinimosi. Nepaisant to, greitųjų kreditų BVKKMN siekia vidutiniškai 55-62%, palyginti su bankų 8-16% (Šaltinis: lb.lt, bankai.lt).
7. Nėra aiškaus grąžinimo plano
Skolinimasis be aiškaus plano – rizikingas sprendimas.
Prieš imant paskolą svarbu:
Skaičiai: Pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimo reikalavimus, visos skolinimosi įmokos negali viršyti 40% grynųjų pajamų. Tik 13% Lietuvos gyventojų turi atsarginių santaupų nenumatytiems atvejams (Šaltinis: Luminor/Norstat, 2026 m. kovas).
8. Pasitikima nepatikimais kreditoriais
Ne visi kreditoriai veikia skaidriai. Kai kurie gali slėpti mokesčius ar pateikti klaidinančią informaciją.
Svarbu rinktis tik patikimus ir aiškiai sąlygas pateikiančius kreditorius. Patikrinkite, ar jūsų kreditorius yra Nudge Paskola patvirtintų davėjų sąraše.
Skaičiai: Lietuvos bankas 2025 m. pritaikė 24 poveikio priemones finansų rinkos dalyviams, skirdamas 6,65 mln. eurų baudų. Didžiausia vienkartinė bauda – 3,5 mln. eurų Revolut Bank UAB. Lietuvoje veikia 52 licencijuoti vartojimo kreditų davėjai – visada tikrinkite, ar kreditorius yra sąraše lb.lt (Šaltinis: lb.lt, ExpertLab).
Apibendrinimas
Paskolos internetu gali būti naudingas sprendimas, jei jos naudojamos atsakingai. Vengiant šių dažniausių klaidų, galima apsaugoti savo finansinę situaciją ir priimti geresnius sprendimus.
Svarbiausia – neskubėti, palyginti pasiūlymus ir aiškiai suprasti visas sąlygas prieš priimant sprendimą.
Šaltiniai
- Lietuvos bankas – Vartojimo kreditų tyrimas: https://www.lb.lt/lt/naujienos/pasitenkinimo-finansinemis-paslaugomis-apklausa-ka-gyventojai-zino-apie-vartojimo-kreditus
- LRT – Sparčiausias vartojimo kreditų augimas euro zonoje: https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2611064
- Luminor/Norstat tyrimas (2026 m. kovas): https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/tyrimas-kam-skolinasi-lietuvos-gyventojai-662-2662722
- Bankai.lt – BVKKMN greitieji kreditai: https://www.bankai.lt/paskolos/greitieji-kreditai/bvkkmn
- SEB – BVKKMN skaičiavimas: https://www.seb.lt/infobankas/kasdieniai-finansai/ketinate-imti-vartojimo-kredita-skaiciuokite-ne-palukanas-o-bvkkmn
- ExpertLab – LB poveikio priemonės 2023-2025: https://www.expertlab.lt/lietuvos-banko-poveikio-priemones-2023-2025
- Lietuvos banko licencijuotų davėjų sąrašas: https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai-1