Kai pravažiuodamas viena Vilniaus gatve pamatau iškabą „Superkame automobilius“, tai visada pagalvoju, kad ten ir mano dabartinė mašina galėjo būti supirkta, jeigu nebūčiau tinkamai suvaldęs savo mašinos. Pirmą kartą važiuojant sostinės gatvėmis teko patirti labai daug streso ir netikėtumų, dėl to automobiliu supirkimas negrėsė, ir į avariją nepatekau. Visgi, pasimokiau tikrai daug ko.
Kaip prisiparkuoti
Vienu metu apsistodavau pas seserį Vilniuje, kur prie jos kaip tik ir buvo ta vieta su užrašu – superkame automobilius. Tačiau bėda ta, kad ten būdavo labai maža automobilių stovėjimo aikštelė. Viskas būtų gerai, jeigu stovėtų tik supuvę „Passat“ seni automobiliai. Tačiau čia stovėdavo ir naujutėlaičiai „BMW“ ir visokios „Audi“ bei kitos prabangios mašinos. Žinote, kai esi jaunuolis iš kaimo, beveik nieko nemokantis, važiavęs tik savo kaimelio vieškeliais, tada ne taip ir smagu žaisti tokioje judrioje ir didelėje aikštelėje. Beveik norisi turėti tėvus čia tam, kad jie perimtų tavo sunkų darbą ir padarytų jį už tave – priparkuotų automobilį. Laimei, niekada niekam šono neįlenkiau, mašinos neužstačiau. Tačiau vieną kartą radau savo automobilį įlenktu šonu – kažkas kitas padarė už mane tai, ko aš pati labai bijojau.
Važiavimas taksi juosta
Aišku, kad automobiliu supirkimas labiausiai grėsė tada, kai atsidūriau pavojingoje situacijoje Konstitucijos prospekte. Taigi, kuo toks ypatingas šis važiavimas, kad net reikėjo apie jį prabilti. Tada buvo berods penktadienis ir piko metas po darbų. Tas laikas, kai išlenda į gatvę visi, o tai reiškia, kad nesvarbu kokį aplinkkelį pasirinksi, jis vis tiek bus prigrūstas automobilių, ir pravažiuoti tau tikrai nebus lengva, kad ir kaip norėtume. Taigi, aš pradėjau važiuoti nuo Žirmūnų Konstitucijos prospektu. Net nežinau, kaip ten taip atsitiko, tačiau įsukau į taksi juostą, o paskui norėjau iš jos išsukti. Šiaip, jeigu pažinočiau Vilnių, išvis nebūtų mano automobilis toje juostoje atsidūręs, bet, sakykime, susimaišiau. Vėliau reikėjo sukti taip, kad viskas būtų kuo geriau ir paprasčiau, tačiau tas didelis mašinų kamštis manęs nepraleido ir aš tiesiog atsistojau skersai ant linijos, užblokuodamas eismą net dviem linijoms. Sekantis dalykas, tai, kad atvažiavo iš nugaros troleibusas, kurio vairuotojas ant manęs šaukė rusiškai. Staiga švelniai prisiglaudžiau prie priekyje važiavusio džipo, iš ten taip pat iššoko ant manęs rusiškai šaukęs vyras. Supratau, kad eismo įvykių metu galima daug ko išmokti.