Benas pradėjo sportuoti. Jis užsirašė į sporto klubą, jis nustojo valgyti angliavandenius, jo šaldytuve atsirado visada bent 12 kiaušinių ir amino rūgštys. Benas pradėjo sportuoti ir nusprendė, kad daugiau niekada niekas jo neužgaulios dėl netinkamos išvaizdos, dėl per smulkaus sudėjimo.
Benas prisimena, kaip jis jau pradinėse klasėse būdavo mažiausias berniukas iš visų. Visada per kūno kultūrą stovėdavo pačioje eilutės gale. Tačiau stengdavosi labiau už visus – atbėgdavo pirmas. Mokykloje per pamokas jis sėdi pirmose eilėse, tačiau, kai reikia išeiti iš klasės, išeina kartais paskutinis. Ir mokslai jam sekasi sunkiai – jam vis atrodo, kad mokytojai jo nemėgsta, labiau kreipia dėmesį į gražiai nuaugusius, malonius berniukus.
Benas eina į aštuntą klasę ir jam patinka jo klasiokė Violeta. Beno pečiai gležni kaip šlapi rudeniniai grybai, jis nėra tvirtas. Jis galėtų pasakyti Violetai labai daug, jis norėtų pagirti jos gražų rožinį portfelį, norėtų pasakyti, kad jos raštas labai gražus, nes tik mergaičių raštas toks gražus. Bet kai Benas prieina prie Violetos, jam kažkur dingsta visi žodžiai, kuriuose jis norėjo pasakyti. Ir jis tik pasako „ar padarei namų darbus“, o tada žiūri į violetines Violetos akis, nebegalėdamas pratarti nė žodžio. Violeta visada būna padariusi namų darbus. Ji duoda nusirašyti. Bet ne Benui, o Simui, kuris turi plačius pečius, jau prasikalusius ūsus ir raumeningas rankas. Simas yra plaukikas, bukas kaip kulnas, bet sportiškas.